Matmenys: 42 x 19 mm. (per labiausiai nutolusias kraštines).
Apie gintarą: Mėlynasis gintaras - vienas rečiausių gintarų mūsų planetoje. Iš 100 tūkstančių gintaro grynuolių pasitaiko tik vienas egzempliorius su mėlynu atspalviu. Tokio gintaro spalva susiformavo natūraliu būdu. Kaip gamta sukūrė tokį akmenį? Yra dvi teorijos, paaiškinančios mėlyno atspalvio atsiradymą sukietėjusiose sakų gabalėliuose. Viena mokslininkų grupė teigia, kad mėlyną spalvą akmuo įgavo dėl sąlyčio su gėlėmis ir jų žiedadulkėmis. Mėlynas sunykusių žibuoklių ir jų žiedlapių pigmentas susimaišė dar su minkštais sakais, taip sukuriant unikalų akmens spalvų derinį. Antra mokslininkų grupė laikosi kitos nuomonės. Jų teorija teigia, kad žemėje esančios geležies dalelės prisidėjo prie gintaro formavimosi ir dėl oksidacijos sakai pakeitė savo spalvą į mėlyną. Teigiama, kad senovėje šio atspalvio gintarus nešiodavo vyriausieji žyniai. Buvo manoma, kad mėlynasis gintaras pritraukdavo dievų palaiminimą, iššaukdavo pranašystes, padėdavo dirbti su vandens, žemės, ugnies bei oro dvasiomis. Šiandien dėl savo unikalumo mėlynasis gintaras yra brangiausias ir geidžiamiausias tarp kolekcinorių. Galimybė įsigyti mėlynojo gintaro grynuolį laikoma ypač reta ir pasitaiko labai išskirtiniais atvejais.
Gintarai formavosi prieš daugelį milijonų metų, kuomet jūros regionuose dar klestėjo miškai. Gintarai sudaryti iš medžio sakų, kurie krisdavo ant žemės, sukietėdavo ir virsdavo gintaru. Gintaras dėl savo spalvos, įvairių formų ir natūralaus grožio vertinamas nuo seniausių laikų ir net šiais laikais nepraranda vertės. Gintaras būna įvairių spalvų. Be įprasto geltonai oranžinės-rudos spalvos, kuri siejama su gintaro spalva, pats gintaras gali būti nuo balkšvos iki šviesiai geltonos spalvos, bei nuo rudos ir beveik juodos spalvos. Iš gintaro iki šių dienų gaminami papuošalai bei liaudies medicinoje jis buvo naudojamas kaip gydomoji priemonė. Gintaras yra skirstomas į penkias klases, kurios apibrėžia gintaro chemines sudedamąsias dalis.
