Painiojamas investicinis auksas su papuošalais.
Painiojamas investicinis auksas su papuošalais. Viena esminių klaidų – galvoti, kad bet kokie auksiniai dirbiniai tinka investicijai. Juvelyriniai dirbiniai turi didžiulį antkainį, į jų kainą įeina meistrystė, dizainas, parduotuvės marža, be to, jie apmokestinami PVM (Lietuvoje 21%). Todėl nusipirkus auksinį žiedą ar grandinėlę, realiai investuojate tik į ~58–75% jo svorio aukso (jei praba 585 ar 750), sumokėdami kur kas daugiau nei to aukso rinkos vertė. Parduodant atgal papuošalus, dažniausiai gausite tik aukso laužo kainą, kuri bus gerokai mažesnė už mokėtą sumą. Išvada: jei norite investuoti, pirkite investicinį auksą (liusus, monetas), o papuošalus pirkite tik savo malonumui – jie nėra efektyvi investicija.
Aukso pirkimas iš nepatikimų šaltinių.
Kita dažna klaida – vaikytis pigesnių pasiūlymų neoficialiose vietose (turguose, internetiniuose skelbimuose, iš nepažįstamų asmenų). Taip rizikuojama įsigyti padirbtą arba negryną auksą. Rinkoje pasitaiko klastočių: pavyzdžiui, auksu padengtų kitų metalų luitų, netikrų monetų. Nepatyręs pirkėjas gali to neatskirti. Net jei kaina atrodo patraukli, neaiškus pardavėjas gali apgauti – kraštutiniais atvejais apskritai galite likti ir be pinigų, ir be aukso (sukčiavimo atveju). Todėl visada pirkite iš oficialių, patikimų pardavėjų, kurie suteikia dokumentus, sertifikatus ir garantijas. Geriau sumokėti šiek tiek daugiau, bet žinoti, kad gaunate tikrą daiktą.
Neužtikrinamas aukso autentiškumas.
Net įsigijus iš gero šaltinio, pasitaiko, kad pirkėjai nepasirūpina sertifikatais arba patikrinimu. Kai kurie pradedantieji, gavę luitą, išmeta pakuotę su sertifikatu, manydami, kad „metalui to nereikia“ – tai klaida. Vėliau, norint parduoti, be sertifikato gali kilti klausimų dėl gaminio tikrumo, supirkėjai gali mokėti mažiau. Taip pat pasitaiko, kad žmonės nepatikrina prabos antspaudo, nesusipažįsta su gaminio charakteristikomis. Kaip išvengti: visada reikalaukite autentiškumo patvirtinimo; saugokite sertifikatus ir pirkimo kvitus. Jei turite abejonių, galima nuvežti auksą nepriklausomai ekspertizei (yra prietaisų, kurie per pakuotę patikrina metalo grynumą). Investicinio aukso vertė tiesiogiai priklauso nuo gryno aukso kiekio jame, todėl turite būti 100% tikri, kad jūsų turimas daiktas atitinka deklaruojamus parametrus.
Investavimas skolintais pinigais.
Troškimas investuoti kartais nustelbia sveiką protą – žmonės skolinasi pinigų, kad galėtų pirkti aukso. Tai rizikinga klaida. Auksas negarantuoja greito pelno, o paskola turi fiksuotus kaštus (palūkanas). Jei aukso kaina kurį laiką kris ar stovės vietoje, investuotojas liks su skola ir palūkanų našta be jokio uždarbio. Be to, užstatyti auksą irgi nėra paprasta (bankai jo nepriima kaip užstato, o lombarduose vertė menka). Patartina investuoti tik savo laisvas lėšas, o ne skolintas. Pirma susikurkite finansinę pagalvę, atsargą nenumatytiems atvejams, ir tik tuomet perteklių nukreipkite į auksą – taip išvengsite finansinių bėdų, jei rinka pajudės ne jūsų naudai.
Tikimasi greito ir lengvo pelno.
Auksas kartais pristatomas reklamose kaip „visada brangstantis“ turtas, tačiau tikrovė kitokia. Nerealu tikėtis, kad investavus šiandien, po mėnesio tapsiu turtingas. Nauji investuotojai neretai nusivilia, jei per kelis mėnesius aukso kaina nepakyla (ar net sumažėja), ir puola parduoti patyrę nuostolį. Tai impulsyvus, trumparegiškas elgesys, prieštaraujantis aukso – kaip ilgalaikio saugumo – logikai. Auksas per trumpą laiką gali judėti įvairiai, jo nepastovumas vidutinis. Klaida – vertinti auksą kaip spekuliacinę priemonę trumpam horizontui. Teisingas požiūris: auksas – maratonas, ne sprintas. Reikia planuoti bent keleriems metams, o dar geriau – neterminuotai. Kantriai laikant, auksas paprastai atsiperka, tačiau bandymai „praturtėti per savaitę“ su auksu neveikia. Tad venkite per didelių lūkesčių trumpuoju laikotarpiu.
Visos santaupos investuojamos tik į auksą.
Nors auksas – patikimas turtas, dėti visko į vieną aktyvą niekada nerekomenduojama. Pasitaiko, kad, susižavėję aukso saugumu, žmonės konvertuoja beveik visas santaupas į auksą. Tai nėra subalansuota strategija. Per didelė koncentracija į auksą gali sumažinti bendrą portfelio grąžą ir netgi padidinti riziką. Pavyzdžiui, jei 100% lėšų sudėsime į auksą, prarasime galimybes uždirbti iš akcijų augimo, nekilnojamojo turto nuomos, verslo plėtros ir pan. Auksui kelis metus stovint vietoje ar krentant, visas portfelis beveik neaugs. Sprendimas – diversifikacija. Net jei labai tikite auksu, laikykite jame dalį (profesionalai mini 5–25% diapazoną, priklausomai nuo rizikos lygio), o likusius pinigus paskirstykite per kitas turto klases. Taip apsidrausite nuo situacijos, kai auksas tam tikrą laiką neša nuostolį – kitur tuo metu galbūt bus pelnas. Subalansuotas portfelis visada laimi prieš vieno aktyvo portfelį rizikos-valdymo prasme.
Neįvertinamas pirkimo-pardavimo spredas.
Pradedantieji kartais galvoja: „auksas kainuoja X, tai už tiek ir parduosiu bet kada“. Iš tiesų, egzistuoja skirtumas tarp pardavėjo kainos ir supirkėjo kainos – vadinamasis spredas. Jeigu to nesuprasite, galite nusivilti matydami, kad ką tik nupirkto aukso „vertė“ iškart ~5% mažesnė (už tiek jį atpirktų pardavėjas). Tai normalu – taip veikia rinka, pardavėjai uždirba iš antkainio. Klaida – ignoruoti šį faktorių ir tikėtis iškart pelno. Išvengimas: pasidomėkite spredo dydžiu pas pardavėją prieš pirkdami, paskaičiuokite, kiek turi pakilti uncijos kaina, kad atsipirktų sandorio kaštai. Turint kantrybės, tai netaps problema, tačiau būti informuotam svarbu, kad neteisingai neinterpretuotumėte investicijos eigos.
Permokama už itin mažus ar kolekcinius gaminius.
Kai kurie naujokai susižavi labai mažais aukso gabalėliais (1 g luiteliais, mini monetomis) ar spalvingomis proginių monetų serijomis manydami, kad „auksas yra auksas“. Tačiau mažyčiai luitai turi milžiniškus santykinius antkainius, o kolekcinės (numizmatinės) monetos kainuoja daug daugiau už juose esantį aukso kiekį. Pvz., 1 gramo luitelis gali kainuoti dvigubai brangiau už tą gramą aukso rinkoje, nes gamyba ir platinimas tokio mažo kiekio procentiškai brangus. Kolekcinė moneta gali turėti numizmatinę vertę, kuri visiškai subjektyvi ir ateityje gali nesikonvertuoti į didesnę pardavimo kainą. Klaida – nežinoti, už ką mokate. Jei tikslas – investicija į auksą, verčiau pirkti standartinius populiarius produktus (1 oz monetas, 10–100 g luitus) su mažu antkainiu, o ne reta emisine moneta ar miniatiūriniu luiteliu su 30% priemoka. Nebent pats domitės numizmatika, kolekcinės monetos neturėtų sudaryti reikšmingos investicijos dalies.
Apibendrinimas
Auksas – tai išbandytas turtas, tarnaujantis žmonijai tūkstančius metų. Jo unikalios savybės ir nepriklausomybė nuo emitentų daro jį patraukliu tiek paprastiems investuotojams, tiek centriniams bankams. Investuodami į auksą, įgyjate ne tik finansinį aktyvą, bet ir dalelę istorijos bei pasaulinio finansų saugumo. Svarbu suprasti aukso vaidmenį, stipriąsias ir silpnąsias puses, integruoti jį protingai į savo strategiją ir elgtis disciplinuotai. Tuomet auksas gali tapti patikimu jūsų finansinės gerovės ramščiu – stabilumo ir vertės garantu ateities kartoms.
