Apie vertybę: Bronzinis įkotinis svaidomojo ginklo antgalis, priskiriamas vėlyvajam bronzos amžiui arba pereinamajam laikotarpiui į ankstyvąjį geležies amžių. Preliminariai datuojamas maždaug 1200–800 m. pr. Kr. Objektas pasižymi taisyklinga lancetine forma, ilga tvirtinimo įkote ir išlikusia žalsvų bei rusvų atspalvių patina. Tai reprezentatyvus senovinės ginkluotės ir spalvotųjų metalų apdirbimo pavyzdys.
Techninė informacija: Antgalio ilgis – 11,3 cm, plotis – 2,4 cm. Objektas pagamintas iš bronzos lydinio. Būklė stabili: išlikusi visa pagrindinė geležtės forma ir tvirtinimo įkotė, o paviršiuje matomi natūralūs korozijos bei senėjimo požymiai.
Meninė ir struktūrinė analizė: Antgalį sudaro pailga, simetriška, į viršūnę tolygiai siaurėjanti lancetinė geležtė ir ilga įkotė, kuri buvo įleidžiama į medinį kotą. Geležtės paviršiuje įžiūrimas nežymus išilginis sustorėjimas, didinęs konstrukcijos standumą. Perėjimas tarp geležtės ir įkotės aiškiai išreikštas nedidelėmis pakopomis, o pati įkotė apatinėje dalyje siaurėja ir užsibaigia užapvalintu galu. Paviršių dengia netolygi žalia, melsvai žalia ir rusva patina.
Istorinis ir geografinis kontekstas: XII–VIII a. pr. Kr. Europoje vyko ryškūs technologiniai ir socialiniai pokyčiai. Nors geležies naudojimas palaipsniui plito, bronza tebebuvo plačiai pasitelkiama ginklams, įrankiams, papuošalams ir kitiems dirbiniams gaminti. Įkotiniai lancetiniai antgaliai galėjo būti tvirtinami prie strėlių, iečių ar lengvų svaidomųjų iečių, naudojami tiek medžioklėje, tiek kovose.
Kolekcinė ir investicinė reikšmė: Šio bronzinio antgalio kolekcinį patrauklumą lemia išlikusi vientisa forma, aiški lancetinė geležtė, ilga tvirtinimo įkotė ir įvairiaspalvė paviršiaus patina. Didesnis nei įprastų smulkių strėlių antgalių formatas suteikia objektui reprezentatyvumo. Tai patrauklus senovinės metalurgijos ir ginkluotės istorijos eksponatas, tinkamas archeologinių objektų kolekcijai ar edukacinei ekspozicijai.
