Apie vertybę: Autentiškų tiesiakriauklių galvakojų, fosilijų prekyboje dažnai vadinamų bendriniu „Orthoceras“ pavadinimu, kompozicija natūralioje uolienos matricoje. Šis paleontologinis eksponatas kilęs iš Maroko Anti Atlaso regiono ir preliminariai datuojamas vėlyvuoju silūru–ankstyvuoju devonu, maždaug prieš 423–393 milijonus metų. Plokštėje matomi trijų pailgų, kamerinių kiautų išilginiai pjūviai. Fosilijų paviršiai nupoliruoti, todėl ryškiai atsiskleidžia jų vidinė sandara ir kontrastas su tamsia uolienos matrica. Objektas vertingas kaip estetiškas paleozojaus jūrų faunos pavyzdys, tinkamas fosilijų kolekcijai, edukacinei ekspozicijai ar natūralistiniam interjerui.
Techninė informacija: Plokštės aukštis – 9 cm. Kilmės vieta – Anti Atlaso regionas, Marokas. Geologinė era – paleozojus. Plokštėje matomi trijų tiesiakriauklių galvakojų kiautų pjūviai. Uolienos matrica mechaniškai paruošta, o išryškinti fosilijų paviršiai nupoliruoti. Eksponatas stabilizuotas ir paruoštas eksponuoti.
Meninė ir struktūrinė analizė: Kompoziciją sudaro trys vertikaliai išsidėstę, skirtingų proporcijų tiesiakriauklių galvakojų kiautai. Šviesesnėse jų dalyse matomos skersinės pertvaros, arba septos, dalijusios kiautą į atskiras kameras. Kai kuriuose pjūviuose išryškėja išilginė struktūra, galinti atitikti sifunkulo – per kameras ėjusio vamzdelio – vietą. Sifunkulas padėjo gyvūnui reguliuoti plūdrumą, keičiant kamerose esančių skysčių ir dujų santykį. Šviesūs mineralizuotų kamerų plotai ryškiai kontrastuoja su beveik juodomis kiautų dalimis ir grubia pilkšva matrica. Poliruotų paviršių blizgesys bei neapdorotos uolienos faktūra suteikia eksponatui grafinio išraiškingumo ir reljefinio gylio.
Istorinis ir geografinis kontekstas: Tiesiakriaukliai galvakojai buvo išorinį kamerinį kiautą turėję jūrų moliuskai, gyvenę paleozojaus jūrose gerokai anksčiau nei atsirado dinozaurai. Minkštasis gyvūno kūnas buvo paskutinėje, atviroje kiauto kameroje, o uždaros vidinės kameros padėjo reguliuoti plūdrumą. Dabartinio Maroko Anti Atlaso teritorijoje vėlyvojo silūro ir ankstyvojo devono laikais plytėjo jūriniai baseinai. Jų dugne, vietomis esant sumažėjusiam deguonies kiekiui, kaupėsi galvakojų kiautai ir kitos organizmų liekanos. Ilgainiui nuosėdos sukietėjo, o pirminė aragonitinė kiautų medžiaga dažnai ištirpo arba buvo pakeista kalcitu ir kitais mineralais.
Kolekcinė ir investicinė reikšmė: Plokštė kolekciniu požiūriu patraukli dėl trijų fosilijų kompozicijos, aiškiai matomos kamerinės kiautų sandaros ir kontrastingo poliruoto paviršiaus. Kompaktiškas 9 cm formatas leidžia objektą lengvai pritaikyti fosilijų rinkinyje, edukacinėje ekspozicijoje ar interjere. Tai maždaug 400 milijonų metų senumo paleozojaus jūrų faunos liudijimas, derinantis pažintinę reikšmę ir natūralų mineralų grožį.
