Prasidėjus JAV ir Izraelio kariniams veiksmams prieš Iraną, pasaulinė aukso rinka ženkliai susvyravo. Pasaulinės biržos istoriniai duomenys rodo, kad kovo 17 d. aukso kaina siekė rekordinį lygį – 4 345,88 Eur už Trojos unciją. Tačiau jau kovo 23 d., po pirmos pilnos prekybos sesijos po savaitgalio (kovo 21 d. prasidėjus kariniams veiksmams), kaina buvo nukritusi iki 3 794,06 Eur/oz. Tai sudaro apie 12,7 proc. kritimą per mažiau nei savaitę. Mėnesio pabaigoje rinka dalį nuosmukio kompensavo: kovo 31 d. kaina pakilo iki 4 039,89 Eur/oz, o balandžio 1–10 d. svyravo maždaug 4 027–4 106 Eur/oz intervale, be aiškesnės krypties.Vis dėlto Lietuvoje balandžio 6–12 d. užfiksuotas investavimo suaktyvėjimas. „Florinus“ duomenimis, tuo metu, kai pasaulinė aukso kaina iš esmės stagnavo siaurame intervale, Lietuvos gyventojai per vieną savaitę investicinių tauriųjų metalų paklausą išaugino 4,5 karto. Bendrovės savaitinė apyvarta padidėjo nuo 1 081 504 Eur iki 4 812 713 Eur (grynasis augimas – 3 731 209 Eur). Tokį paklausos šuolį Lietuvoje bendrovė tiesiogiai sieja su II pensijų pakopos lėšų grąžinimu gyventojams.
Analizuojant pastarojo mėnesio duomenis, matyti aiški takoskyra tarp globalių nuotaikų ir situacijos Lietuvoje. Prasidėjus konfliktui Irane, tauriųjų metalų rinkos susvyravo – kurį laiką stebėjome aukso kainos smukimą, po kurio sekė atsistatymas ir užsitęsusi stagnacija, jaučiama visame pasaulyje. Kovo 30 d. - balandžio 5 d. „Florinus“ apyvarta buvo nukritusi iki 1,08 mln. eurų, parduota tik 8 kg aukso.Tačiau balandžio 6–13 d. laikotarpis tapo lūžio tašku. Nors pasaulyje ir Europoje rinka išliko stabili ir rami, Lietuvoje prasidėjęs II pensijų pakopos lėšų grąžinimas suveikė kaip katalizatorius. Per vieną savaitę bendrovės apyvarta šovė iki 4,81 mln. eurų.„Tai – fenomenas. Pasaulinėje rinkoje nieko neįvyko: nebuvo nei staigaus kainos kilimo, nei kritimo, visur tvyro stagnacija. Tačiau pas mus tauriųjų metalų paklausa šoktelėjo 450 proc. Šį suaktyvėjimą galime sieti tik su vienu faktu – žmonės pradėjo atsiimti II pensijų pakopos pinigus. Tai geras ženklas: matome, kad žmonės gautų pinigų neišleidžia vien buitinei technikai ar prabangos prekėms, o atsakingai perkelia juos į kitą, saugų aktyvą“, – sako „Florinus“ vadovas Žilvinas Leškevičius.

Pasak bendrovės vadovo, gautos lėšos masiškai nukreipiamos į fizinį turtą, kuris priklauso tiesiogiai savininkui be jokių tarpininkų. Tai rodo augantį finansinį raštingumą – dalis gyventojų supranta, kad pinigai sąskaitose yra veikiami infliacijos, todėl juos „įdarbina“ saugiai.Šį reiškinį patvirtina ir faktai:
„Florinus“ finansų direktorės Rūtos Gvazdaitienės teigimu, toks staigus investicijų šuolis rodo brandų požiūrį į finansinę saugą.„Daugeliui žmonių iš II pensijų pakopos grįžusios lėšos yra reikšminga vienkartinė suma. Finansiniu požiūriu sprendimas bent dalį šių lėšų nukreipti į fizinį auksą yra racionalus. Kol pinigai sąskaitose yra veikiami infliacijos ir bankinio sektoriaus rizikų, fizinis metalas tarnauja kaip „kapitalo inkaras“. Tai strateginis žingsnis, stabilizuojantis asmeninius finansus esant neaiškiai geopolitinei situacijai pasaulyje“, – pabrėžia R. Gvazdaitienė.Augantį susidomėjimą skatina ir technologinės naujovės. Neseniai startavusi unikali platforma „Florinus ID“ leidžia pradėti kaupti tauriųjų metalų atsargas vos nuo kelių eurų. Tai ypač aktualu tiems, kurie iš pensijų fondų atgavo mažesnes sumas, tačiau vis tiek nori jas apsaugoti nuo nuvertėjimo.