Lietuva nuo pavasario laikosi tarp didžiausią infliaciją fiksuojančių Europos Sąjungos valstybių, o nuo birželio pagal metinį kainų augimą nusileidžia tik Rumunijai. Rugsėjį metinė infliacija Lietuvoje pasiekė 6,1 proc. – gerokai viršijo 3,8 proc. euro zonos vidurkį ir daugiau nei du kartus pranoko sausio lygį, kai ji siekė 2,8 proc.
Kainų šuolis Lietuvoje įsilieja į kur kas platesnę pasaulio ekonomiką krečiančią neurozę: didelės valstybių skolos, aukštos palūkanos, neramios energijos rinkos, geopolitiniai konfliktai ir nuolat perskaičiuojami lūkesčiai dėl permainingos JAV pinigų politikos. Tarptautinis valiutos fondas spalio Pasaulio ekonomikos apžvalgoje prognozuoja, kad pasaulinė infliacija 2026 m. vis dar sieks apie 4,7 proc.
Ekonominių turbulencijų ir neapibrėžtumo laikotarpiais daugiau dėmesio paprastai sulaukia auksas – turtas, šimtmečiais siejamas su vertės išsaugojimu silpnėjant pinigų perkamajai galiai ir augant finansinėms bei geopolitinėms rizikoms. Fiziškai laikomas metalas nėra kieno nors skola – būtent dėl to jis atsiranda ir privačiuose portfeliuose, ir centrinių bankų saugyklose.
Tačiau kaip tik dabar pasaulio aukso rinkoje klostosi iš pirmo žvilgsnio prieštaringas vaizdas: nuo šiemet pasiekto maždaug 5 405 JAV dolerių už Trojos unciją rekordo auksas atpigo maždaug ketvirtadaliu – iki maždaug 4 030 dolerių spalio pabaigoje. Ir vis dėlto tai investuotojų neatbaido: kainai mažėjant, į aukso fondus toliau plaukia milijardai.
Kodėl aukso perkama daugiau tuo metu, kai kaina traukiasi?
Rugsėjį aukso kaina JAV doleriais sumažėjo 8,5 proc., tačiau fiziškai auksu užtikrinti biržoje prekiaujami fondai (ETF) per tą patį mėnesį sulaukė apie 10 mlrd. JAV dolerių grynųjų įplaukų. „World Gold Council“ duomenimis, jų turimo aukso kiekis išaugo 67 tonomis ir pasiekė 4 256 tonas. Per visą trečiąjį ketvirtį į šiuos fondus įplaukė apie 31 mlrd. dolerių. Kitaip tariant, kaina ir dalies investuotojų elgesys judėjo priešingomis kryptimis.
Šis iš pirmo žvilgsnio paradoksalus vaizdas susidaro todėl, kad aukso kainą lemia gerokai daugiau nei fizinio metalo paklausa. Rugsėjį prieš jį susidėjo dvi sunkios jėgos – JAV obligacijų rinka ir doleris. Dešimties metų JAV vyriausybės obligacijų pajamingumas per mėnesį pakilo 53 baziniais punktais iki maždaug 5,3 proc., o dolerio indeksas sustiprėjo apie 2 proc. „World Gold Council“ modelis abu pokyčius išskiria tarp reikšmingų rugsėjo aukso nuosmukio veiksnių.
Kylant obligacijų pajamingumui, palūkanų nemokantis auksas praranda dalį patrauklumo, o stiprėjantis doleris apsunkina jo pozicijas už JAV ribų, nes kitų valiutų turėtojams metalas tampa santykinai brangesnis. Tačiau aukso kainą veikia ne vien pats infliacijos lygis – ne mažiau svarbu, kokius lūkesčius jis sukuria dėl palūkanų, dolerio ir kapitalo kainos. Pats kainų augimas gali stiprinti aukso, kaip vertės išsaugojimo priemonės, patrauklumą, tačiau jei kartu stiprėja lūkesčiai dėl aukštesnių palūkanų, trumpuoju laikotarpiu tai gali spausti jo kainą.
Lietuvos investuotojui svarbus ir euro bei dolerio santykis. Kadangi pasaulinė aukso kaina formuojama doleriais, tas pats rinkos judėjimas skirtingų valiutų turėtojams atsispindi nevienodai. Rugsėjį auksas doleriais atpigo 8,5 proc., o eurais – 6,5 proc., tad valiutos kursas dalį pasaulinio nuosmukio euro zonos investuotojams sušvelnino.
Fondai perka, pozicijos traukiasi
Obligacijos ir doleris paaiškina tik dalį rugsėjo nuosmukio. Kita jos dalis vyko COMEX – vienoje pagrindinių pasaulio aukso ateities sandorių prekybos vietų, kur poziciją dėl būsimos metalo kainos galima užimti neperkant atitinkamo kiekio fizinio aukso. Todėl kapitalas čia juda kur kas greičiau nei fizinėje rinkoje: pozicijos gali būti reikšmingai sumažintos vos pasikeitus palūkanų, dolerio ar ekonomikos perspektyvoms.
Rugsėjį būtent toks persirikiavimas buvo ryškus tarp vadinamųjų „managed money“ dalyvių – fondų ir kitų profesionalių rinkos dalyvių, aktyviai prekiaujančių ateities sandoriais. Jų grynoji aukso pozicija per mėnesį sumažėjo maždaug 84 tonų aukso ekvivalentu, arba apie 12 mlrd. JAV dolerių. Tai nėra 84 tonos fizinio aukso, patekusios į rinką; skaičius parodo, kiek sumažėjo grynoji pozicija ateities sandoriuose. „World Gold Council“ šį pokytį išskiria tarp rugsėjo kainos nuosmukį sustiprinusių veiksnių.
Čia ir išryškėja viena įdomiausių rugsėjo rinkos priešpriešų: fiziškai auksu užtikrinti ETF tuo metu didino turimas atsargas, o dalis aktyvių ateities sandorių rinkos dalyvių savo pozicijas mažino. Skyrėsi jų sprendimų motyvai ir laikas, kuriam tie sprendimai buvo priimami: COMEX pozicijos jautriai reagavo į stiprėjantį dolerį, kylantį obligacijų pajamingumą ir pasikeitusias artimiausios kainos perspektyvas, o į ETF tekantis kapitalas rodė, kad daliai investuotojų kainos kritimas nepakeitė ilgesnio laikotarpio noro turėti aukso. Abi stovyklos veikia tą pačią kainą – tiesiog jų laikrodžiai rodo skirtingą laiką.
Kur baigiasi prekyba ir prasideda manipuliacija?
Ateities sandorių rinka turi vieną savybę, kuri visada maitina įtarimus: kainą čia gali pajudinti milžiniškos pozicijos, o pati prekyba vyksta tempu, kuriam fizinis metalas paprasčiausiai nespėtų. Kai milijardai persirikiuoja per kelias valandas, riba tarp agresyvios prekybos ir manipuliacijos tampa ne teoriniu klausimu, o labai praktiška rinkos problema.
Tauriųjų metalų istorijoje ši riba buvo peržengta. Vienas žinomiausių būdų – „spoofingas“, kai į rinką metami stambūs pirkimo ar pardavimo pavedimai, kurių niekas neketina įvykdyti. Kiti dalyviai pamato tariamą paklausą ar pasiūlą, pakoreguoja savo sprendimus, o pavedimai dingsta taip pat greitai, kaip atsirado. Rinkai trumpam parodomas vaizdas, kurio iš tikrųjų nėra.
Už tokią praktiką JAV priežiūros institucijos tauriųjų metalų prekiautojus yra baudusios ne kartą, todėl manipuliacijos rizika čia turi labai realių precedentų. Tačiau pats didelių pozicijų mastas ar staigus jų mažinimas dar nieko neįrodo. Rinkos gali judėti agresyviai ir be užkulisinės režisūros. Rugsėjį spaudimo šaltinių buvo daugiau nei pakankamai: kilo JAV obligacijų pajamingumas, stiprėjo doleris, o spekuliacinės aukso pozicijos sparčiai traukėsi. Toks derinys savaime galėjo stipriai nuspausti kainą ir be papildomų paaiškinimų.
Kol rinkos svyruoja, Kinija kaupia
Trumpalaikis aukso kainos kritimas Kinijos centrinio banko nesustabdė. Rugsėjį jis oficialias aukso atsargas padidino maždaug 23 tonomis, o per trečiąjį ketvirtį – apie 63 tonomis; mėnesio pabaigoje bendras Kinijos aukso rezervas siekė apie 2 410 tonų. Toks pirkimo tempas rodo, kad centrinio banko sprendimai remiasi gerokai ilgesne perspektyva. Rezervų politika formuojama vertinant metų ir dešimtmečių horizontą, valiutų koncentraciją, likvidumą, geopolitines rizikas ir visą valstybės finansinio saugumo struktūrą.
Todėl vieno mėnesio kainos kritimas Kinijos sprendimų logikos beveik nekeičia. Aukso kaina gali smarkiai svyruoti, o rezervų kaupimo kryptis išlikti stabili. Ši skirtis padeda suprasti, kodėl dabartinis kainos silpnėjimas nesumažino visų pirkėjų apetito.
Tą patį matome ir už Azijos ribų – rugsėjį reikšmingos įplaukos fiksuotos Šiaurės Amerikoje bei Europoje kotiruojamuose auksu užtikrintuose fonduose. Kapitalas į auksą plaukia skirtingais kanalais ir dėl skirtingų priežasčių: vieni dalyviai reaguoja į palūkanų, dolerio ar kainos signalus, kiti formuoja pozicijas ilgesniam laikui. Būtent šių motyvų sankirta ir sukuria dabartinį paradoksą, kai silpnesnė kaina egzistuoja kartu su tvirta paklausa.
Ką visa tai reiškia infliacijos kamuojamai Lietuvai?
Lietuvoje 6,1 proc. metinė infliacija reiškia, kad prekių ir paslaugų krepšelis, prieš metus kainavęs 100 eurų, šiandien vidutiniškai atsieina daugiau kaip 106 eurus. Santaupų suma sąskaitoje gali likti tokia pati, tačiau jos perkamoji galia jau mažesnė. Keli tokie metai iš eilės skirtumą paverčia gerokai rimtesniu nei keli eurai nuo šimto.
Todėl rugsėjo aukso kritimą privalu vertinti platesniame kontekste. Per vieną mėnesį galima prarasti dalį nominalios investicijos vertės, tačiau infliacija santaupas veikia kitu būdu – nuosekliai mažindama tai, kiek už jas galima nusipirkti. Investuotojui tenka valdyti abi rizikas, o vienas turto tipas retai vienodai gerai atsako į skirtingas ekonomines sąlygas. Rugsėjo paradoksas čia įgauna dar daugiau prasmės: fondų įplaukos, centrinių bankų pirkimai ir tuo pat metu mažintos spekuliacinės pozicijos rodo, kad rinkos dalyviai auksą naudoja skirtingiems tikslams ir skirtingam laikui. Kainos kritimas vieniems buvo signalas trauktis, kitiems – aplinkybė, kuri jų ilgalaikio sprendimo nepakeitė.
Lietuvos investuotojui iš to svarbiausia turto paskirstymo disciplina. Esant aukštai infliacijai, svyruojančioms palūkanoms ir valiutoms, santaupas verta skaidyti tarp turto rūšių, kurių vertę lemia skirtingi veiksniai. Auksas tokiame portfelyje turi pagrįstą vietą kartu su kitais aktyvais: jo funkcija portfelyje nėra dubliuoti akcijas, obligacijas ar indėlius, bet papildyti juos kitu rizikos profiliu.
