Vien per rugpjūtį Lenkijos centrinis bankas įsigijo 7,8 tonos aukso – daugiau, nei sudaro visas Lietuvos banko valdomas 5,8 tonos aukso rezervas. Kaimynės pirkinys atspindi platesnį pokytį: Pasaulio aukso tarybos duomenimis, 2022–2025 metais centriniai bankai kasmet vidutiniškai kaupė maždaug dvigubai daugiau aukso nei ankstesnį dešimtmetį. Kodėl valstybės skiria jam tiek dėmesio ir ką jų pasirinkimas sako apie mūsų santaupų saugumą?
Pirkimai tęsiasi ir šiemet. Pasaulio aukso tarybos paskelbtais duomenimis, rugpjūtį centriniai bankai bendras aukso atsargas papildė 39 tonomis, liepą – 23 tonomis. Pagal šias suvestines, rugpjūčio prieaugis buvo maždaug 70 proc. didesnis. Kaupimo tęstinumą iliustruoja Čekija: rugpjūtis jos centriniam bankui buvo jau 42-as aukso pirkimo mėnuo iš eilės.
Šių sprendimų prasmė atsiskleidžia pažvelgus į rezervų paskirtį. Jie turi būti naudingi ir tada, kai ekonomikos prognozės neišsipildo, finansų rinkas sukrečia krizė ar karas pakeičia valstybių santykius. Todėl renkantis, ką laikyti rezervuose, svarbus ir turto gebėjimas išlikti paklausiam nepalankiomis aplinkybėmis.
„Centriniam bankui svarbu turėti turto, kurį galėtų panaudoti būtent tada, kai padėtis pablogėja. Jei visos atsargos priklausytų nuo tų pačių rizikų, krizės metu pasirinkimų liktų mažiau“, – sako tauriųjų metalų prekybos bendrovės „Florinus“ vadovas Žilvinas Leškevičius.
Rezervuose svarbi ne tik grąža
Vien saugykloje laikomas aukso luitas palūkanų neduoda. Tačiau rinkdamiesi rezervų turtą centriniai bankai vertina ne tik galimas pajamas. Jiems svarbu ir tai, nuo ko priklauso galimybė išsaugoti bei atgauti investuotas lėšas.
„Kai perkate fizinį auksą, įsigyjate turtą, kuris nėra kieno nors skola. Jo savininkui nereikia kliautis, kad konkreti valstybė ar bendrovė pajėgs grąžinti pasiskolintus pinigus. Tai viena priežasčių, kodėl centriniai bankai dalį atsargų laiko auksu“, – aiškina Ž. Leškevičius.
Kartu bankai prisiima aukso kainos svyravimo riziką: jo rinkos vertei sumažėjus, mažėja ir turimų aukso atsargų vertė. Todėl sprendžiant, kiek aukso laikyti, svarbu įvertinti, kaip jis dera su kitomis rezervų dalimis ir kokią įtaką turi bendram jų saugumui bei likvidumui.
Centrinių bankų lūkesčiai rodo, kad aukso atsargas ketinama didinti ir toliau. Šių metų Pasaulio aukso tarybos apklausoje 45 proc. respondentų tikėjosi, kad per artimiausius 12 mėnesių jų institucijos turimas aukso kiekis padidės. Tai didžiausia dalis šios apklausos istorijoje. Nors faktiniai pirkimai priklausys nuo vėlesnių sprendimų ir rinkos sąlygų, toks rezultatas rodo, kad beveik pusė į šį klausimą atsakiusiųjų centrinių bankų numato auksui didesnę vietą savo atsargose.
Lenkija kaupia auksą galvodama apie saugumą
Rugpjūčio pabaigoje Lenkijos centrinis bankas turėjo apie 648 tonas aukso ir pagal šį rodiklį lenkė patį Europos Centrinį Banką, kurio aukso atsargos tuo metu siekė apie 508,4 tonas. Per rugsėjį Lenkijos atsargos išaugo iki maždaug 673 tonų ir dar priartėjo prie banko užsibrėžto 700 tonų tikslo.
Už šių skaičių slypi ir Lietuvai pažįstamas saugumo rūpestis. Abi šalis – Lenkiją ir Lietuvą – sieja kaimynystėje vykstantis Rusijos karas prieš Ukrainą, kuris diktuoja būtinybę ruoštis ir sunkiausiems scenarijams. Valstybės rezervų pakankamumas tuomet tampa klausimu, kiek šalis pajėgtų ištverti, jei grėsmės virstų tikrove. Būtent su šiuo saugumo rūpesčiu aukso kaupimą siejo ir Lenkijos centrinio banko atstovas Tomaszas Malkowskis, spalio pradžioje kalbėjęs Londono tauriųjų metalų rinkos asociacijos konferencijoje.
T. Malkowskis rezervų valdymą tiesiogiai siejo su prie šalies sienos vykstančiu karu. „Manau, kad geopolitinis neapibrėžtumas yra svarbiausias visų centrinių bankų, įskaitant ir mūsų, rūpestis“, – sakė jis. Kaip pranešė „Kitco News“, auksą T. Malkowskis apibūdino kaip valstybės stabilumo ramstį investuotojų akyse ir atramą per finansų rinkų sukrėtimus.
Anot šaltinio, T. Malkowskis pabrėžė, kad pirkimais siekiama įvairesnių rezervų. Lenkija toliau laiko eurus ir JAV dolerius, o didindama aukso atsargas papildo savo turimas finansines atsargas.
„Florinus“ vadovo Ž. Leškevičiaus vertinimu, Lenkijos sprendimas papildyti valiutų atsargas auksu iliustruoja principą, aktualų ir privačiam investuotojui: sukaupto turto saugumas priklauso ir nuo to, kaip paskirstyta jo rizika.
„Žmogus gali turėti būstą, nuomojamą butą ir verslą Lietuvoje. Turto yra įvairaus, tačiau vietos ekonomikos nuosmukis gali vienu metu sumažinti ir jo vertę, ir gaunamas pajamas. Dalį santaupų laikydamas auksu, kurio kaina formuojasi pasaulinėje rinkoje, žmogus gali sumažinti priklausomybę nuo vienos šalies ekonominės padėties. Aukso kaina taip pat svyruoja, tačiau ją veikia pasaulinė paklausa, palūkanų normos ir valiutų kursai“, – aiškina verslininkas.
Lietuvos auksas jau išlaikė istorijos išbandymą
Lietuvos banko 5,8 tonos aukso sukauptos dar tarpukariu ir susigrąžintos 1993 metais, atkūrus Nepriklausomybę. Šiandien jos saugomos Anglijos banke Londone.
Tai suteikia aukso rezervui prasmę, kurios neparodo vien kainų grafikas. Tarp jo sukaupimo ir susigrąžinimo pasikeitė politinė santvarka, pinigai ir kelios žmonių kartos. Auksas liko valstybei reikšmingu turtu.
Lietuvos ir Lenkijos atsargų dydžiai savaime neparodo, kurios šalies finansai saugesni: skiriasi jų ekonomikos, pinigų sistemos ir rezervų poreikiai. Tačiau Lietuvos istorija padeda suprasti, kodėl auksas perkamas ir laikomas laikotarpiams, gerokai ilgesniems nei vieni sėkmingi metai rinkoje.
Tačiau aukso gebėjimas išlikti reikšmingu turtu per dešimtmečius nereiškia, kad jo kaina stabili kiekvieną mėnesį. Rugsėjį ji JAV doleriais krito daugiau kaip 8 proc., skelbia Pasaulio aukso taryba. Vadinasi, net centrinių bankų pirkimai neapsaugo nuo trumpalaikio nuostolio. Perkant Lietuvoje reikia įvertinti kainą eurais, pirkimo ir pardavimo kainų skirtumą bei saugojimo išlaidas.
„Aukso vieta aiškiausia tada, kai žmogus turi lėšų kasdieniams poreikiams ir pradeda galvoti apie ilgam sukaupto turto apsaugą. Tuomet svarbu pasirinkti, kokią santaupų dalį jam skirti, kur laikyti ir kaip prireikus parduoti. Toks sprendimas turi remtis planu, kurio nereikėtų keisti po kiekvieno kainos svyravimo“, – teigia Ž. Leškevičius.
Centrinių bankų pirkimai nėra pažadas, kad rytoj auksas kainuos daugiau. Jie yra konkretus pasitikėjimo ženklas: institucijos, kurių darbas – rūpintis finansiniu stabilumu, dalį savo atsargų ir toliau renkasi laikyti auksu. Santaupų turinčiam žmogui tai pagrindas apsvarstyti, kokią vietą šis turtas galėtų užimti ir jo paties ateities planuose.
