Ką daryti su pinigais?
Nuo 2026 m. pensijų kaupimo sistemoje atsiradus galimybei atsiimti dalį savo sukauptų senatvei pinigų, šis klausimas Lietuvoje tapo aktualus kaip niekad. Gavę netikėtų pinigų, žmonės dažnai nežino, kaip su jais elgtis. Būtent šią abejonės akimirką greitai išnaudoja verslai ir agresyvi rinkodara: reklamos ragina sunkiai sukauptas lėšas, kurios turi tapti didesnio finansinio saugumo pagrindu, išleisti trumpalaikiams malonumams – kelionėms, buitinei technikai ar net visiškai impulsyviems pirkiniams. Tokie pasiūlymai nukreipia žmones nuo ilgalaikio finansinio stabilumo. Tuomet pinigai, kurie turėjo užtikrinti stabilumą, ištirpsta akimirksniu, o jų vietą užima finansinis pažeidžiamumas, kuris dažnai, pritrūkus pinigų spontaniškoms būtinosioms išlaidoms, baigiasi greitaisiais kreditais milžiniškomis palūkanomis.
Atsakymas – investicinis auksas
Teorijoje egzistuoja gerai žinomas, tačiau praktikoje Lietuvoje vis dar nepakankamai taikomas finansinio atsparumo principas: investicinis portfelis turi būti paskirstytas pagal funkciją. Dalis lėšų turi būti skirta likvidumui ir nenumatytiems atvejams, dalis – augimui, o likę – stabilumui. Stabilumo sluoksnis yra ypač svarbus, nes padeda apsisaugoti nuo trapios ir greitai kintančios realybės, kurioje politiniai sprendimai, palūkanų normų pokyčiai ir geopolitiniai sukrėtimai gali per labai trumpą laiką pakoreguoti net ir patikimais laikomų finansinių instrumentų vertę.
Būtent stabilumo daliai dažniausiai priskiriamas investicinis auksas – fizinis turtas, kurio vertė nepriklauso nuo vienos institucijos pažado ateityje atsiskaityti. Šį pasirinkimą pastaraisiais metais aiškiai patvirtino ir didžiausi rinkos dalyviai – įvairių pasaulio valstybių centriniai bankai.
Tą aiškiai komunikuoja ir Lietuvos bankas – savo edukacinėse įžvalgose jis akcentuoja klasikinį finansinio raštingumo principą: saugiausi instrumentai yra rizikos piramidės apačioje, rizikingiausi – viršuje. Auksas šiame kontekste vertinamas kaip fizinis finansinis turtas, kurio vertė nepriklauso nuo vienos institucijos ar įmonės pažado ateityje atsiskaityti. Kitaip tariant, auksas nėra „popierinis“ įsipareigojimas, kaip, pavyzdžiui, obligacija, akcija ar kitas vertybinis popierius, kurio vertė siejama su tuo, ar pažadą davusi šalis jį įvykdys. Taip pat auksas atsparus bankrotams, nes nėra kontroliuojamas nei valstybių, nei institucijų.
Tarptautiniai duomenys Lietuvos banko komunikuojamą mintį tik patvirtina: 2025 m. centriniai bankai nupirko 863 tonų aukso. O pastarųjų kelerių metų centrinių bankų pirkimai yra patys didžiausi per paskutinius 60 metų. Tais pačiais 2025 m. fiksuotas išskirtinis rinkos aktyvumas: daug naujų kainos rekordų, o metinė paklausa, įskaitant nebiržinius, tiesioginius sandorius tarp institucinių rinkos dalyvių (OTC), pirmą kartą viršijo 5000 tonų. Europos Centrinio Banko analizė taip pat parodė augančią aukso dalį oficialiose pasaulio atsargose, vertinant rinkos kainą.
Pastarieji metai priminė paprastą taisyklę: finansinis turtas gali tapti jautrus politiniams ir geopolitiniams sprendimams. Fizinis auksas portfelyje padeda mažinti priklausomybę nuo vienos institucijos, vienos valiutos ar vieno skolos ciklo. Ši idėja sena ir dėl to gyvybinga. „Politikoje“ Aristotelis rašė apie patikimo mainų mato būtinybę. Po daugelio amžių amerikiečių finansininkas ir bankininkas Johnas Pierpontas Morganas, vienas įtakingiausių savo laikmečio Volstrito veikėjų, 1912 m. liudydamas Kongrese tai suformulavo dar tiesiau: „Auksas yra pinigai. Visa kita – kreditas.“
Klausiant nuo ko pradėti, atsakymas taip pat dažnai būna paprastas: renkantis pirmąją tauriųjų metalų poziciją, logiška pradėti nuo investicinio aukso dėl likvidumo, atpažįstamumo ir istorinio rezervo vaidmens.
Auksas kaip rezervas: kai fizinis turtas susitinka su „fintech“
Pirmieji Europoje pristatome Auksinę sąskaitą – naują būdą investuoti ir saugoti tauriuosius metalus paprastai, o valdyti skaitmenizuotai: telefone, aiškiai, realiu laiku. Auksinės sąskaitos platformoje, vienoje paskyroje sujungiami keturi veiksmai: įsigijimas, saugojimas, pardavimas ir fizinis atsiėmimas. Platforma suteikia galimybę investuoti į auksą mažais kiekiais – nebereikia iš karto pirkti didelio kiekio, galima kaupti auksą mažiausiais kiekiais, ir savo investicinį portfelį stebėti skaitmeninėje platformoje. Tai reiškia, kad žmogui nebereikia turėti didelės sumos vienam pirkimui: pradėti galima nuo mažesnių sumų, nuosekliai, pagal galimybes.
„Mūsų tikslas – suteikti žmonėms galimybę kaupti tikrą, apčiuopiamą rezervą nenumatytiems atvejams ar senatvei, išlaikant pilną vertės kontrolę ir likvidumą“, – sako tauriųjų metalų prekybos bendrovės „Florinus“ vadovas Žilvinas Leškevičius.
Platforma sujungia tai, kas iki šiol dažnai būdavo atskirta: realų taurųjį metalą ir šiuolaikišką, paprastą jo valdymą vienoje paskyroje. Tai reiškia, kad auksas tampa ne tik turto išsaugojimo pagrindu, bet ir praktiškai pasiekiama finansine priemone. Kitaip tariant, tai būdas, kuris leis į auksą ir kitus tauriuosius metalus investuoti kiekvienam.
Svarbiausia, kad su Auksine sąskaita kalbame ne apie abstraktų skaičių ekrane, o apie realų, sertifikuotą fizinį metalą. Kitaip tariant, investuojama į tikrą turtą, tik jo įsigijimas ir valdymas tampa daug paprastesni: aiškiai matote, kiek sukaupta, galite stebėti vertės pokyčius, prireikus parduoti arba, laikantis nustatytos tvarkos, atsiimti metalą fiziškai.
Kaip naudotis?
Naudotis Auksine sąskaita paprasta. Pirmiausia susikuriate paskyrą „Florinus“ svetainėje. Tuomet pateikiate paraišką prieigai prie Auksinės sąskaitos platformos ir užpildote tapatybės patvirtinimo (KYC) duomenis. Patvirtinus jūsų tapatybę ir pasirašius dokumentus elektroniniu parašu, paskyra aktyvuojama – nuo šio momento galite pradėti kaupti tauriuosius metalus, stebėti jų vertę ir valdyti savo portfelį nuotoliniu būdu. Auksinė sąskaita sujungia tai, kas ilgalaikėje vertėje svarbiausia: fizinio metalo pagrindą ir skaitmeninį patogumą kasdieniame valdyme.
Ką praktiškai išsprendžia Auksinė sąskaita
1. Mažų sumų investavimo paradoksas
Klasikinė mažų svorių investicinio aukso problema – ne pats metalas, o neproporcingai didelis antkainis (Premium). Perkant atskirą 1 g luitą didelę kainos dalį sudaro gamybos, štampavimo, pakuotės, logistikos ir distribucijos kaštai, todėl mažų vienetų kaina dažnai būna santykinai aukšta.
Renkantis Auksinę sąskaitą, klientas perka konkretų investicinio aukso gaminį, pavyzdžiui, 1/1000 oz monetą (31 mg) arba smulkius 1 g, 2 g ir kitų svorių luitelius. Platforma dirba su profesionalia investicine kainodara, todėl mažų vienetų įsigijimas nėra „suvenyrinis“ ar orientuotas į dovanų rinką, o skirtas racionaliam ilgalaikiam kaupimui.
Tai leidžia klientui įsigyti investicinį auksą itin mažais kiekiais – nuo 31 miligramo – sistemingai didinti sukauptą aukso kiekį ir, sukaupus didesnį svorį, jį fiziškai atsiimti ar čia pat parduoti. Tokiu būdu išsprendžiama mažų svorių kainodaros problema ir sudaroma galimybė efektyviai kaupti realų investicinį auksą nuo labai mažos sumos.
2. Saugojimas ir saugumas
Vietoje fizinio metalo laikymo namuose, kur kyla vagystės, praradimo ar sugadinimo rizika, turtas saugomas profesionalioje, centralizuotoje saugykloje, taikant daugiasluoksnes fizinės apsaugos sistemas ir kontrolės procedūras.
Pagal „Florinus“ taisykles investiciniai metalai yra atskirti nuo įmonės turto, saugomi specializuotame seife ir apdrausti. Taikoma aiški apsaugos bei atsekamumo schema, užtikrinanti tiek fizinį, tiek teisinį turto saugumą.
Klientas savo paskyroje realiu laiku mato sukauptą metalo kiekį, sandorių istoriją, kainų pokyčius ir turi aiškią dokumentinę apskaitą. Tai reiškia pilną skaidrumą, kontrolę ir profesionalų saugojimą be buitinių rizikų, susijusių su laikymu namuose.
3. Likvidumas
Investicijoje svarbu ne tik įsigyti metalą, bet ir turėti aiškų bei greitą išėjimo (realizavimo) mechanizmą. Auksinė sąskaita užtikrina, kad sukauptas metalas gali būti bet kada paverstas pinigais arba fiziškai atsiimtas pagal aiškią, reglamentuotą procedūrą.
Pardavimas vyksta 24/7 – klientas pats fiksuoja supirkimo kainą pagal tuo metu galiojančią biržos SPOT kainą ir platformos taisykles vos kelių mygtukų paspaudimu. Kaina užfiksuojama sandorio momentu, o išmokėjimas atliekamas nustatyta tvarka artimiausią darbo dieną. Fizinis atsiėmimas ar pristatymas organizuojamas pagal patvirtintą procedūrą per kelias darbo dienas iš centrinės saugyklos į pasirinktą saloną arba per kurjerių tarnybą. Tai reiškia, kad investicija nėra „užrakinta“ – klientas turi realų likvidumą, kontrolę ir galimybę operatyviai disponuoti savo turtu.
Kainodaros logika ir racionalus kaupimas per Auksinę sąskaitą
Dažnas klausimas: „Kodėl 1 g luitas santykinai daug brangesnis nei didesnio svorio produktas?“ Mažo svorio fiziniai vienetai turi beveik tuos pačius fiksuotus kaštus kaip ir didesni – gamyba, štampavimas, sertifikavimas, pakuotė, logistika, apskaita ir distribucija. Šie kaštai paskirstomi labai mažam metalo kiekiui, todėl 1 g ar kito mažo svorio produkto antkainis (Premium) procentine išraiška tampa neproporcingai didelė.
Kas vyksta kitaip su Auksine sąskaita?
Auksinės sąskaitos klientas perka konkretų investicinio aukso į gaminį, pavyzdžiui, 1/1000 oz monetą (31 mg), 1 g ar 2 g ar didesnio svorio luitelį. Tačiau kaupimas vyksta remiantis profesionalia investicine logika, artimesne didesnio masto rinkai, o ne mažmeninei „suvenyrinių“ vienetų prekybai.
Tai leidžia:
Papildomai svarbu suprasti fizinio atsiėmimo logiką. Pagal Auksinės sąskaitos taisykles, fizinio metalo išdavimui taikomas vienkartinis 25 € administracinis aukso išdavimo mokestis už pačią operaciją (apskaita, saugyklos procedūros, logistika ir t.t.). Šis mokestis nepriklauso nuo svorio. Dėl to ekonomiškai racionalu metalą kaupti ir atsiimti didesniu svoriu – administracinis mokestis išlieka toks pats, nepriklausomai nuo išduodamo kiekio. Tai natūraliai skatina sistemingą kaupimą ir kaštų optimizavimą.
Rezultatas:
Klientas gali pradėti nuo 31 mg, palaipsniui didinti turimą aukso kiekį ir fiziškai atsiimti metalą tada, kai sukauptas svoris tampa ekonomiškai racionalus. Taip išsprendžiama mažų vienetų kainodaros problema ir išlaikoma profesionali investicinė logika.
Teisinis ir mokestinis karkasas – investicinis auksas neapmokestinamas PVM
Investicinis auksas Europos Sąjungoje (ES) turi specialų teisinį ir mokestinį statusą. Pagal ES PVM direktyvą investicinis auksas yra apibrėžtas atskira sąvoka ir jam taikomas specialus neapmokestinimo principas.
Šis reguliavimas perkeltas į Lietuvos Respublikos teisę – investicinis auksas, atitinkantis nustatytus kriterijus (grynumas, forma, svoris ir kt.), nėra apmokestinamas PVM.
Tai reiškia, kad įsigyjant investicinį auksą, PVM nėra taikomas, todėl investuotojas nemoka papildomo 21 proc. mokesčio, kuris būtų taikomas daugeliui kitų prekių ar paslaugų.
Svarbu pažymėti, kad šis PVM netaikymas galioja būtent investiciniam auksui. Kitoms paslaugoms ar kitiems tauriesiems metalams, priklausomai nuo jų pobūdžio ir taikomų taisyklių, gali būti taikomas kitoks apmokestinimas.
Toks teisinis reguliavimas stiprina investicinio aukso kaip kapitalo išsaugojimo priemonės, patrauklumą ir užtikrina aiškią bei skaidrią mokestinę aplinką investuotojui.
Kaip tai atrodo praktiškai?
Logika paprasta: net ir nedidelė suma, investuojama reguliariai, laikui bėgant gali virsti apčiuopiamu fizinio aukso rezervu. Jeigu kiekvieną mėnesį skirtumėte po 20 €, investavimas pagal periodinio kaupimo principą (Dollar Cost Averaging – DCA) reikštų, kad kiekvieną mėnesį už tą sumą būtų įsigyjamas atitinkamas aukso kiekis pagal tuo metu galiojusią rinkos kainą.
Ilgalaikėje perspektyvoje rezultatas atrodytų taip:
*Skaičiavimas atliktas taikant periodinio investavimo (DCA) principą - kiekvieną mėnesį investuoti 20€ buvo padalinti iš mėnesio vidutinės aukso kainos už gramą, remiantis LBMA (London Bullion Market Association) duomenimis. Visi mėnesių įsigyti gramai buvo susumuoti ir padauginti iš dabartinės SPOT kainos (141,91€/g), taip apskaičiuojant bendrą per laikotarpį sukauptą aukso kiekį ir jo vertę.
Esmė, kad reguliarus investavimas nedidelėmis sumomis:
Tai ypač aktualu planuojant finansinę ateitį. Pavyzdžiui, atsiimant antrosios pakopos pensijų lėšas galima suformuoti realų, fizinį aukso rezervą. Užuot pinigus išleidžiant impulsyviems pirkiniams. Toks sprendimas leidžia dalį kapitalo perkelti į apčiuopiamą turtą, kuris istoriškai išlaiko vertę ilguoju laikotarpiu ir gali tapti asmeniniu finansiniu saugikliu senatvėje. O reikšmingas rezervas nebūtinai kuriamas vienu dideliu pirkimu. Net ir mažos, bet nuosekliai atidedamos sumos ilgainiui gali sukaupti realų, apčiuopiamą turtą.
Antrosios pakopos lėšų investavimas – strateginis kapitalo perkėlimas į realų turtą
Atsiėmęs antrosios pakopos pensijų lėšas, žmogus faktiškai perima atsakomybę už dalį savo finansinės ateities. Tai momentas, kai kapitalą galima arba suvartoti, arba struktūruotai paversti ilgalaikiu rezervu. Auksinė sąskaita suteikia galimybę šias lėšas transformuoti į realų, fizinį investicinį auksą – turto klasę, turinčią daugiau nei 5000 metų reputacijos kapitalą ir istoriškai išgyvenusią karus, krizes, valiutų reformas bei finansinius sukrėtimus. Tai nėra spekuliacinė finansinė priemonė ar abstrakti išvestinė pozicija. Tai fizinis aktyvas, kurį:
Jeigu centriniai bankai sistemingai kaupia auksą kaip strateginį rezervą, tai yra aiškus signalas apie šios turto klasės vaidmenį kapitalo apsaugos sistemoje. Auksinė sąskaita leidžia šią logiką perkelti į individualų lygmenį.
Kapitalas lieka investuotas, bet tampa lankstus
Netolimoje ateityje Auksinės sąskaitos platforma plės funkcionalumą – atsiras galimybė sukauptą metalą naudoti kaip užstatą trumpalaikei paskolai gauti. Tai iš esmės keičia žaidimo taisykles, nes esant laikiniam finansiniam poreikiui nereikės parduoti aukso ir atsisakyti ilgalaikės investicinės pozicijos. Metalas galės būti rezervuojamas kaip užtikrinimo priemonė, o klientui suteikiamas finansavimas. Tokiu būdu auksas atlieka dvi funkcijas vienu metu:
Tai profesionali turto valdymo logika - aktyvas dirba keliais lygmenimis, o kapitalas nepraranda savo bazinės pozicijos.
Demokratizuotas investicinis auksas
Ilgą laiką investicinis auksas buvo suvokiamas kaip didelių institucijų, fondų ar centrinių bankų rezervinė turto klasė. Auksinė sąskaita šią logiką perkelia į individualų lygmenį ir iš esmės demokratizuoja prieigą prie fizinio aukso. Platforma leidžia pradėti nuo tiek, kiek žmogus gali skirti šiandien – 5, 10 ar 20 € – ir sistemingai didinti realaus fizinio aukso poziciją. Nebereikia laukti, kol bus sukaupta visa suma atskiram didesnio svorio luitui, nebūtina turėti didelio pradinio kapitalo ir nereikia kiekvieną kartą permokėti už pavienį mažą vienetą tradicinėje mažmeninėje rinkoje. Tai struktūruotas kaupimo modelis, kuris leidžia formuoti rezervą disciplinuotai, racionaliai ir be perteklinių finansinių barjerų.
Strateginis rezultatas
Auksinė sąskaita leidžia:
Tai nėra emocinis sprendimas ar impulsyvus pasirinkimas. Tai struktūruotas kapitalo valdymo sprendimas, paremtas ilgalaike vertės išsaugojimo logika. Jeigu valstybės ir centriniai bankai kaupia auksą kaip strateginį rezervą, racionalu, kad ir individualus investuotojas galėtų dalį savo ilgalaikio kapitalo perkelti į tą pačią turto klasę – šį kartą turėdamas pilną kontrolę, likvidumą ir galimybę pradėti nuo kelių eurų.
